dobilukas

dobilùkas sm. (2) bot. 1. žr. dobiliukas 1: Šitame pūdyme daug yra dobilùkų Lp. Su dobilùkais šienas geresnis Rdm. Mūs visos pievos prie dobilukų Rdm. 2. žr. dobiliukas 3: Visas žolininkas (darželis) dobilùkais apejo Vvr.